Čia į dienos šviesą ištraukiama tai, kas slepiasi nakties tamsoje. Lesbiariume gyvena šiandieniai geismo, gėdos ir baimės žvėrys, greta jų glaudžiasi švelnūs kačiukai. Man itin svarbu peržengti savicenzūros ribas, nes manau, kad kūrybiniai atradimai slypi būtent ten, nuo kur labiausiai norisi nusukti žvilgsnį. Leidinio forma vengia aiškios tapatybės. Ji laviruoja tarp knygos ir čiabuko, tarp teksto ir vaizdo, iki galo nesutapdama nė su vienu iš jų.

— Dovilė Bagdonaitė

Ryte
karietos pavirsta moliūgais
ir žvėrys nusimeta kailius
krenta kaukės ant žemės ir išnaros
dūmų uždangos po truputį sklaidos
paaiškėja tiesa nelaboji
kad mes esam tik žmonės
kuriems anksti vėl reikia
į darbą

Dovilė Bagdonaitė (g. 1991) debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – Antroji poezijos knyga „Takeliai_ žolėje“ (2022) išrinkta geriausia lietuvių poezijos knyga 15min rinkimuose, įtraukta į Metų knygos rinkimų penketuką, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausių 2022 m. knygų dvyliktuką. Autorė pelnė Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premiją. Dovilė Bagdonaitė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse „Lesbiariumas“ – trečioji poezijos knyga.

„

Lesbiariumas – panašiai kaip herbariumas ar bestiariumas, tik apie lesbietes. Nesurinktos visos įmanomos rūšys, bet tokiuose rinkiniuose mūsų smalsiam žvilgsniui juk svarbesnė fantazija ar net patologija, o ne tikroviškas aprašas. Rūšys mišrios, konkrečioji poezija pereina į lyriką taip pat natūraliai, kaip dailininkė Dovilė po puotos atvirsta poete. Knyga kiek primena ziną, bet ar visi poetai sugebėtų padaryti ziną? Ją nelengva būtų paversti audioknyga, ji konservuoja vizualaus leidinio statusą: eilėraštis kaip daiktas, ne vien garsas. Taki tapatybė prieštarauja tam, kas išrėkiama pavadinime ir viename svarbiausių knygos tekstų: „aš nebenoriu / šios saldžios / lesbietės / kančios“.

— Giedrė Kazlauskaitė, poetė

“