Visos už Arturo Dronio knygos „Čia buvome mes“ pardavimus surinktos lėšos bus pervedamos į Lietuvos rašytojų sąjungos fondą, nuo rusijos plataus masto invazijos pradžios renkantį paramą Ukrainos kariams ir gyventojams. Įsigydami šią knygą, 100 proc. sumokėtos sumos aukojate Ukrainai.

Arturas Dronis (g. 2000) studijavo žurnalistiką Ivano Franko universiteto Žurnalistikos fakultete. Nuo 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai, gynė Ukrainą fronte, tarnavo Donecko, Charkivo ir Zaporižės srityse. 2024 m. rudenį buvo sužeistas, šiuo metu kariuomenėje nebetarnauja. Būdamas 20 metų debiutavo eilėraščių rinkiniu „Bendrabutis Nr. 6“; už jį pelnė Anatolijaus Kryloveco literatūrinę premiją. 2023 m. rudenį leidykla „Stary lev“ išleido naują jo poezijos rinkinį „Čia buvome mes“. 2025 m. pasirodė pirmoji Arturo prozos knyga – apsakymų rinkinys „Hemingvėjus nieko nežino“.

„

Arturo eilėraščiai – liudijimai iš fronto ir pafrontės gyvenimo, kariaujančiųjų ir kariais besirūpinančiųjų monologai bei dialogai. Ne veltui knygos epigrafas toks: „Parašyk apie tai, kas mūsų viduje“ – vyresnysis seržantas Andrijus Kamynskis. Ir Arturas rašo – skaidriai, aiškiai, su užuojauta ir supratimu. Visi poeto tekstai parašyti fronte, tačiau jis nesustoja ties siaubingąja karo puse – kariuose, Ukrainos gynėjuose, paprastuose šalies gyventojuose jis ieško vilties ir meilės.

Poetas apie savo rinkinio pavadinimą sako: „Man svarbu pabrėžti, kad svarbiausia yra ne tai, jog čia vyko karas, o tai, kad mes čia buvome. Kad visa tai nutiko mums, ir būtent mes gyvenome tuo metu. Mes kentėjome, kovojome, mylėjome, gynėmės, laidojome savo draugus ir mokėmės iš naujo kalbėti. Mes buvome čia ir nepasitraukėme.“ Nežinia, ką dar galima prie šių žodžių pridurti. Gal tik tiek, kad šis rinkinys (kartu su išėjusiu Maksymo Kryvcovo rinkiniu) yra žmogiškumo ir šviesos spindulys šiame vis baisėjančiame pasaulyje. Mums jo labai reikia.

— Marius Burokas

“