Vasylis Machno – ukrainiečių poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas. Gimė 1964 metais Čortkive Ternopilio srityje, baigė Ternopilio pedagoginį institutą, ten apsigynė disertaciją, dėstė literatūrą Ternopilio ir Krokuvos Jogailos universitetuose. Ukrainos ir tarptautinio PEN centro narys. Nuo 2000 m. gyvena Niujorke. Išleido poezijos rinkinius „Schema“ (1993), „Cezario vienatvė“ (1994), „Kalvų ir slėnių knyga“ (1996), „Vasario elegijos ir kiti eilėraščiai“ (1998), „Žuvies pelekas“ (2002), „38 eilėraščiai apie Niujorką ir dar kai ką“ (2004), „Cornelia Street Cafe: nauji ir rinktiniai 1991–2006 metų eilėraščiai“ (2007), „Žiemos laiškai“ (2011), „Noriu būti džiazas ir rokenrolas“ (2013), „Dviratis“ (2015), „Jeruzalės eilės“ (2016), „Popierinis tiltas“ (2017), „Poetas, vandenynas ir žuvis: rinktiniai 1993–2018 metų eilėraščiai“ (2019), „Vienalangis namas“ (2021). Išleido apsakymų knygą, romaną „Amžinas kalendorius“ (2019) ir penkis eseistikos rinkinius – „Gertrūdos Stain kultūros ir poilsio parkas“ (2006), „Ritosi krepšys“ (2011), „Pakraščiai ir paribiai“ (2019), „Dviračiu palei vandenyną“ (2020) ir „Iš balsių ir priebalsių: vardų, miestų, paukščių, augalų ir viso kiausių dalykų enciklopedija“ (2023). Išvertė ir išleido lenkų poetų Zbigniewo Herberto, Januszo Szuberio ir Annos Frailich poezijos knygas. V. Machno eilėraščiai versti į daugelį kalbų, poezijos rinkiniai išleisti Izraelyje, JAV, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Dalyvavo daugelyje literatūros festivalių, susitikimų ir simpoziumų Indijoje, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Mongolijoje, Nikaragvoje, Rumunijoje, Serbijoje, Turkijoje, Vokietijoje. Įvairių literatūrinių apdovanojimų laureatas, tarp jų – Petro ir Lesios Kovaliovų fondo premija (2009), tarptautinė „Povelje morave“ premija (Serbija, 2013), BBC „Metų knyga“ (2015), prestižinė ukrainiečių ir žydų premija „Zustric“ (2020).