




blusų
Fantasmagorija, autobiografija ir absurdas Arvio Vigulo „Blusų cirke“
Nubudęs vieną rytą jis suprato,
kad, po teisybei, visą gyvenimą
norėjęs būti ne kuo kitu kaip pjūklu.
Tad pasiryžo išpildyti savo svajonę...
„Nors Vigulas patogiai jaučiasi tiek verlibre, tiek rimuotame posme, jo lyrinis subjektas patogiai nesijaučia niekur: apie pasaulį jis kalba iš sukčiaus ar prašalaičio, o kartais – iš tirono ar nevykėlio perspektyvos."
– Artis Ostups
kad, po teisybei, visą gyvenimą
norėjęs būti ne kuo kitu kaip pjūklu.
Tad pasiryžo išpildyti savo svajonę...
„Nors Vigulas patogiai jaučiasi tiek verlibre, tiek rimuotame posme, jo lyrinis subjektas patogiai nesijaučia niekur: apie pasaulį jis kalba iš sukčiaus ar prašalaičio, o kartais – iš tirono ar nevykėlio perspektyvos."
– Artis Ostups
Fantasmagorija, autobiografija ir absurdas Arvio Vigulo „Blusų cirke“
Nubudęs vieną rytą jis suprato,
kad, po teisybei, visą gyvenimą
norėjęs būti ne kuo kitu kaip pjūklu.
Tad pasiryžo išpildyti savo svajonę...
„Nors Vigulas patogiai jaučiasi tiek verlibre, tiek rimuotame posme, jo lyrinis subjektas patogiai nesijaučia niekur: apie pasaulį jis kalba iš sukčiaus ar prašalaičio, o kartais – iš tirono ar nevykėlio perspektyvos."
– Poetas, literatūros kritikas Artis Ostups
kad, po teisybei, visą gyvenimą
norėjęs būti ne kuo kitu kaip pjūklu.
Tad pasiryžo išpildyti savo svajonę...
„Nors Vigulas patogiai jaučiasi tiek verlibre, tiek rimuotame posme, jo lyrinis subjektas patogiai nesijaučia niekur: apie pasaulį jis kalba iš sukčiaus ar prašalaičio, o kartais – iš tirono ar nevykėlio perspektyvos."
– Poetas, literatūros kritikas Artis Ostups
ališauskas
Pirmoji legendinio JAV poeto Jacko Gilberto knyga lietuviškai „Didžiosios ugnys“
Jis sugebėjo įkūnyti paradoksalią kasdienybės ir amžinybės dermę: meilės euforiją ir netekties skausmą, paprasto buvimo grožį ir neperprantamą būties trapumą.
Pirmoji legendinio JAV poeto Jacko Gilberto knyga lietuviškai „Didžiosios ugnys“
Jis sugebėjo įkūnyti paradoksalią kasdienybės ir amžinybės dermę: meilės euforiją ir netekties skausmą, paprasto buvimo grožį ir neperprantamą būties trapumą.
KRYVCOV
Fronte žuvusio ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo
eilėraščiai
eilėraščiai
Visas už parduotas knygas gautas lėšas skiriame Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondui, renkančiam paramą Ukrainai ir padedančiam kariams bei Ukrainos gyventojams.
Fronte žuvusio ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo
eilėraščiai
eilėraščiai
Visas už parduotas knygas gautas lėšas skiriame Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondui, renkančiam paramą Ukrainai ir padedančiam kariams bei Ukrainos gyventojams.
debreceno
„Debreceno gatvės absurdiškuose, bet skaudžiuose gyvenimuose yra tvarka – tai bliuzas. Debreceno gatvėj tiesos ir paniatkės aiškios kaip bliuzo struktūra, bet kas ta struktūra be improvizacijos?“
– Rimantas Kmita
„Knyga, kurią būtų galima užrašyti natomis. Rašoma, kad bliuzui būdingas ir netgi būtinas nepastovus natų intonavimas. Bliuzui poezijoje – taip pat. Iš čia – Dovydo Grajausko eilėraščių poetinė laisvė“.
– Arnas Ališauskas
– Rimantas Kmita
„Knyga, kurią būtų galima užrašyti natomis. Rašoma, kad bliuzui būdingas ir netgi būtinas nepastovus natų intonavimas. Bliuzui poezijoje – taip pat. Iš čia – Dovydo Grajausko eilėraščių poetinė laisvė“.
– Arnas Ališauskas
„Debreceno gatvės absurdiškuose, bet skaudžiuose gyvenimuose yra tvarka – tai bliuzas.
Debreceno gatvėj tiesos ir paniatkės aiškios kaip bliuzo struktūra, bet kas ta struktūra be improvizacijos?“
– Rimantas Kmita
Debreceno gatvėj tiesos ir paniatkės aiškios kaip bliuzo struktūra, bet kas ta struktūra be improvizacijos?“
– Rimantas Kmita
ališauskas


Po 18 metų pertraukos – trečioji Arno Ališausko poezijos knyga „Užkadrinis balsas"
Bet kas aš esu, pasakyt kai reikės,
Nuėjus, tarkim, pas Dievą,
Sakysiu, kad mano širdis – katė.
Ir kartais – užliejama pieva.
Nuėjus, tarkim, pas Dievą,
Sakysiu, kad mano širdis – katė.
Ir kartais – užliejama pieva.
Po 18 metų pertraukos – trečioji Arno Ališausko poezijos knyga „Užkadrinis balsas"
Bet kas aš esu, pasakyt kai reikės,
Nuėjus, tarkim, pas Dievą,
Sakysiu, kad mano širdis – katė.
Ir kartais – užliejama pieva.
Nuėjus, tarkim, pas Dievą,
Sakysiu, kad mano širdis – katė.
Ir kartais – užliejama pieva.












