Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – lietuvių poetė, rašytoja, aktorė ir režisierė. 1941–1944 m. studijavo germanistiką ir žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete, vaidino Kauno jaunimo teatre, o 1944 m. pasitraukė į Vakarus; gyveno Vokietijoje, Kanadoje ir JAV . Aktyviai dalyvavo išeivijos kultūriniame gyvenime: organizavo lietuvių dramos sambūrį Monrealyje, statė spektaklius, režisavo operą, sukūrė pirmąjį lietuvių garsinį filmą išeivijoje „Aukso žąsis“. 1998 m. grįžo į Lietuvą. Už nuopelnus kultūrai buvo apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

„

Birutės Pūkelevičiūtės debiutinė knyga „Metūgės“ išleista 1952 m. Toronte. 1997 m. „Baltos lankos“ Vilniuje parengė ir išleido antrą knygos laidą. Praėjus daugiau nei septyniasdešimčiai metų nuo debiutinės knygos pasirodymo, ji vis dar aktuali ir populiari. Poetinė erdvė keri laisvės polėkiu, emocingumu, pulsuojančia išskirtine egzistencine savistaba. „Metūgės“ išleidžiamos trečią kartą. Poezijos tekstus papildo pačios autorės palydimasis žodis – „Po 44-erių metų“, paskelbtas antroje knygos laidoje. B. Pūkelevičiūtės mintys apie knygos gimimą ir jos sutiktuves, neabejojame, padės įvertinti menininkės asmenybę. Tekstai atskleidžia jos estetines nuostatas, išryškina vertybinius kriterijus, atspindi autentišką gyvenimą, pasaulėžiūros ypatumus, poetės santykį su aplinka, kurioje gyveno ir kūrė. Viliamės, kad B. Pūkelevičiūtės rinkinys „Metūgės“ paskatins literatūros mylėtojus atsigręžti į šią laiką pralenkusią charizmatišką asmenybę bei atrasti jos užburiančią žodžių magiją.

— Virginija Babonaitė-Paplauskienė

“