Vytautas Stankus (g. 1984) – poetas, vertėjas. Anksčiau pasirodžiusios knygos buvo įvertintos skaitytojų ir literatūros kritikų, pateko į „Metų knygos“ rinkimų penketukus (2014 m. ir laimėjo), pelnė Jaunojo jotvingio, Vilniaus miesto, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijas. Ketvirtasis poezijos rinkinys „Renkant kaulus“ pasirodo po aštuonerių metų pertraukos. Anksčiau išleistos knygos: „Vaikščiojimas kita ledo puse“ (2009), „Iš veidrodžio, už“ (2014), „Skruzdžių skandinimas“ (2016).

Viršeliui panaudota Mindaugo Sabaliausko fotografija.

„

Knygoje „Renkant kaulus“ Vytautas Stankus rašo atvirai, be jokių kompromisų. Poeto balsas rinkinyje stiprus, atpažįstamas – nesvarbu, ar ironija, ar grynąja lyrika įkrautos eilėraščio eilutės. Eilėraščiai gema, kyla iš pradinės, svarbiausios medžiagos, beveik nesunaikinamos materijos, kurią galime pavadinti kaulais: „savo kaulais žymėsiu tau taką / jie išsprogs skiemenų krešuliais“.

Paradoksas tas, kad tam, jog rašytum atvirai, reikia kurti metaforas. Metaforos, tarsi uždengdamos realybę, atskleidžia daugiau, negu geba paslėpti buitis. Vytauto Stankaus knyga – kupina metaforų. Pro dūžtančias eilėraščių formas gali įžvelgti tylą ar begalybę, kuri ir yra nuspėjamas poezijos tikslas.

„Renkant kaulus“ – knyga-metafora, knyga-nuotykis, tikiu, daugeliui skaitytojų suteiksianti nemenką skaitymo malonumą.

— Alvydas Šlepikas, rašytojas

“